Patron szkoły

Šv. Stanislavo diena minima rugpjūčio 15 (per Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų – Žolinės šventę).

kostka (1)Šv. Stanislavas gimė Rostkove, Mozovijoje, Lenkijoje, didikų šeimoje. Jo tėvas – Jonas Kostka – buvo Zakročymo kaštelionas ir karalystės senatorius. Motina – Malgožata Kryska iš Drobnės (Margaret de Drobniny Kryska) – buvo Mozovijos vietininko dukterėčia ir žinomo Lenkijos kanclerio Felikso Kryskio teta. Stanislavas buvo antras iš septynių vaikų šeimoje. Nors jis gimė kilmingoje šeimoje ir buvo raginamas visuomeniniam gyvenimui, tėvai rūpestingai jį auklėjo kataliku: saugojo nuo prabangos ir netenkino jokių užgaidų.

kostka8

Būdamas 14 metų jis su broliu Pauliumi buvo pasiųstas į jėzuitų kolegiją Vienoje, anuomet labai mėgstamą diduomenės mokyklą. Septynis mėnesius abu broliai gyveno šalia kolegijos esančiuose namuose, bet, imperatoriui Maksimilijonui II pasisavinus tą namą, teko išsinuomoti kambarius senatoriaus Kimberkerio namuose. Stanislavas mokėsi kalbų, buvo Šv. Barboros solidacijos narys,  vengė nereikalingų draugysčių su lankytojais, tenkinosi vien savo studijomis, kaip didiko sūnus rengdavosi labai kukliai. Jo brolis Paulius buvo visiška Stanislavo priešingybė. Gyvendamas senatoriaus rūmuose ir daugiau nebepriklausydamas nuo jėzuitų priežiūros, Paulius, buvo linkęs į puikavimąsi ir išdidumą, įgimtą savo brolio Stanislavo švelnumą ir nuolankumą vertino kaip savo pasaulietiškumo ir karjeros kliūtį. Jis neretai ne tik erzindavo brolį, bet ir kumščiuodavo.

kostka121

1565 gruodžio vidury Stanislavas rimtai susirgo neaiškia liga ir buvo manoma, kad jis nebepasveiks. Ligonis pasiprašė, kad jam būtų atneštas Švč. Sakramentas. Brolis atkalbinėjo jį nuo tokio žingsnio. Iš tikrųjų, priežastis nekviesti kunigo buvo kita. Senatorius, kurio namuose gyveno broliai buvo uolus protestantas, todėl neleistų, kad į jo namus įžengtų kunigas su Švenčiausiuoju Sakramentu. Pamatęs, kad Paulius neketina kviesti kunigo ir trokšdamas priimti Šv. Komuniją, Stanislavas pradėjo melsti Šv. Barboros, draugijos globėjos, kad paprašytų Aukščiausiojo ir jam būtų leista prieš mirtį priimti Komuniją. Ši malda buvo išklausyta: Šv. Barbora su dviem angelais pasirodė kambaryje ir atnešė sergančiam jaunuoliui komunikatą. Pasibaigus šiam paguodos apsilankymui, Stanislavui pasirodė Švč. Marija su Jėzumi ant rankų ir leido jaunuoliui palaikyti kūdikėlį, o paskui paragino jį stoti į Jėzaus Draugiją. Po šio įvykio Stanislavas pasveiko ir galėjo tęsti mokslus.

kostka26

Netrukus jis parodė norą įstoti į Draugiją. Bet tas noras nebuvo patenkintas dėl jaunuolio tėvų nesutikimo. Kreipęsis į kitą jėzuitą, Stanislavas sužinojo, kad pagalbos galima tikėtis, jei parsiveš iš Ausburgo Vokietijos provincijolo T. Petro Kanizijaus (Canisius) leidimą. 1567 rugpjūčio mėnesį, apsirengęs maldininko apdarais jis leidosi į kelionę. Įsiutęs brolis leidosi jam iš paskos, bet, nepažinęs, nesurado. 450 mylių pėsčiomis sukoręs ir pasiekęs Ausburgą, jaunuolis sužinojo, jog T. Kanizijus išvykęs į Dilingeną. Galiausiai jis surado provincijolą, įteikė jam Vienos jėzuitų parašytą rekomendacinį laišką. Bijodamas Stanislavo tėvo įtakos, T. Kanizijus sumanė jaunuolį išsiųsti į Romą.
Pasiekęs Romą ir generolo T. Pranciškaus Bordžijos (Borgia) namus, Stanislavas buvo priimtas jėzuitų naujoku. Tris mėnesius jis praleido Jėzaus namuose, paskui nuo 1568 – Romos kolegijoje ir Šv. Andriaus naujokyne. 1568 rugpjūčio pradžioje Stanislavas pajuto, jog šio mėnesio 15 dieną mirs. Nors niekas tuo netikėjo, bet, staiga pablogėjus Stanislavo sveikatai, jam buvo  suteikta Komunija ir anksti ryte, su malda jis iškeliavo į Dangų. Palaidotas po Šv. Andriaus del Kvirinale bažnyčios altoriumi Romoje, o jo kūno dalys yra garbinamos keturiose Lenkijos bažnyčiose.

kostka45

Palaimintas 1605 m., dar esant jo broliui Pauliui gyvam, o Kanonizuotas 1726 m. 1962 m. rugpjūčio 31 d. Jonas XXIII patvirtino jį Lenkijos ir Lietuvos globėju; jis globoja novicus, mokinius ir studentus, bei beviltiškus ligonius. Ikonografijoje jis vaizduojamas kaip jėzuitų novicas, klūpantis prieš Švč. Sakramentą, priimantis Komuniją, laikantis ant rankų Kūdikėlį Jėzų. Pagrindinis jo atributas – skaistybės simbolis –lelija.
Tarpukario laikotarpiu mokyklai buvo suteiktas šv. Stanislavo Kostkos vardas. Nuo 2001 m. mūsų mokyklai šv. Stanislavo Kostkos vardas buvo grąžintas.

P3100126

Comments are closed.