Ar kada susimąstei, kiek daug kino pasaulis gali paslėpti už vieno kadro? Kiek triukų, manipuliacijų ir emocinių kabliukų filmai naudoja tam, kad sukeltų būtent tokias reakcijas, kokių siekia kūrėjai?

Šiandienos mokiniai kasdien susiduria su šimtais vaizdų, įrašų, trumpų video ir istorijų. Ir nors atrodo, kad socialiniai tinklai – tik paprasta erdvė dalintis kasdienybe, lapkričio 14 d. į gimnaziją atvykęs režisierius Klementas Leonas Davidavičius atskleidė, kad jie veikia pagal labai panašius principus kaip kinas: kuria emociją, formuoja naratyvą ir kartais… apgauna.

Paskaitoje kalbėta apie tai, ką dažnai praleidžiame pro akis:

• Melagienos gimimas: vienas iškraipytas faktas ar netyčia neteisingai suprastas įrašas gali akimirksniu virsti virusine „tiesa“.

• Dezinformacija vs. misinformacija:

– misinformacija – kai žmonės dalinasi netyčia klaidinga informacija,

– dezinformacija – kai melas platinamas sąmoningai, siekiant poveikio.

Kodėl tai aktualu mokiniams?

Todėl, kad šiandien kiekvienas jaunas žmogus susiduria su socialinių tinklų, reklamos, žiniasklaidos ir pramogų pasaulio kuriamomis istorijomis. Suprasti, kaip jos kuriamos, reiškia turėti stipresnį imunitetą melagienoms ir manipuliacijoms. O kinas – puiki platforma šiems procesams atpažinti.

Paskaita tapo įkvepiančiu priminimu, kad žiūrėti – nereiškia matyti, o kritiškas žvilgsnis šiandien yra viena svarbiausių kompetencijų.